- pramūgė
- ×pramū̃gė sf. (2) žr. pramūga 3: Prėsme gali pasilikt pramū̃gė, kai blogai sumina Vdn. Šituo (šitąja) pramūgè (iškirsto miško juosta) su vežimu neišvažiuosi, te labai daug kelmų Dkšt. Duokit jam pramū̃gę (padarykite tarpą eiti)! Vdš.
Dictionary of the Lithuanian Language.